Tradicijos


Klaipėdos išvadavimo diena – keliolika šimtmečių vokiečių išlaikytas lietuviškas Klaipėdos kraštas sukilėlių buvo išvaduotas 1923 m. sausio 15 d. ir prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Dėl savo etnografinių ribų, Klaipėdos kraštas buvo vadinamas Mažąja Lietuva, turėjusia net savo vėliavą (raudona, balta, žalia). Po Klaipėdos išvadavimo Lietuva atgavo savo vienintelį jūrų uostą – Klaipėdą, mūsų tautos langą ir duris į platųjį pasaulį. Ši diena yra labai svarbi lietuviams jūrų skautams-skautėms. Jūrų skautų-čių vienetai ją kasmet švenčia, dalyvaudami naktiniame žygyje “Klaipėdos sukilėlių takais”, ruošdami iškilmingus minėjimus ar bent iškilmingas sueigas. Kadangi išvadavimas neapsiėjo be sukilėlių aukų – sueigose ar minėjimuose žuvusieji pagerbiami tylos minute. Sukilimo dalyviai kviečiami minėjimo garbės svečiais.

Skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden-Powell’io gimtadienis – kiekvienais metais – vasario 22 dieną – didele skautijos stovykla paminime skautų įkūrėjo gimtadienį. Pagrindinis stovyklos akcentas – saulės pasitikimas prie vandens telkinio. Sesės ir broliai saulę pasitinka atskirai, turi tam tikrą programėlę.

Jūrų skautų gimtadienis –  Pirmasis lietuvių jūrų skautų vienetas buvo įkurtas 1922 m. kovo 12 d. Kaune, vienetui išaugus į L.K. Algimanto jūrų skautų laivą. Ši data laikoma LSB jūrų skautų šakos gimtadieniu, ją minint specialiomis sueigomis su atitinkama programa. Į gimtadienio minėjimą svečiais kviečiami jūrų skautų šakos kūrėjai, pirmojo vieneto nariai ir jūrų skautų vėliavų kūmai.

Jūrų skaučių gimtadienis – seserijos jūrų skaučių gimtadieniu laikoma 1936 m. lapkričio 16 d., nes tada buvo įsteigtas pirmasis jūrų skaučių vienetas Kaune, vėliau išaugęs į Birutės jūrų skaučių laivą. Ši data yra minima jūrų skaučių vienetuose iškilminga sueiga, į ją garbės viešniomis kviečiant Seserijos jūrų skaučių kūrėjas, pirmojo vieneto nares ir jūrų skaučių vėliavų kūmus.

Žuvusių gelmėse pagerbimas –  prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo 1933 m. liepos 15 d. sudužo jūrų skautų jachta “Budys”. Ten nuskendo trys jūrų skautai. Vėliau Baltijos gelmėse žuvo du broliai nuplauti nuo uosto molo (1936 m.). Neptūnas į gelmes nusinešė ir du brolius Pamataičius Michigano ežere JAV. (1966 m.). Be abejo, yra ir daugiau žuvusių vandenų gelmėse, kurie čia nepaminėti. Visų jų pagerbimui jūrų skautai-ės kas metai liepos 15 d., ar kita artima data, išplaukia į vietinius vandenis ir su atitinkamomis apeigomis nuleidžia į vandenį vainiką.

Jūros diena –  Ši diena buvo tradiciškai švenčiama Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietovėse prie vidaus vandenų liepos 30 d. ar panašiu vasaros metu. Šią tradiciją išeivijoje tęsia jūrų skautai-ės, iškeldami Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, svarbą ir sužadindami lietuvių meilę, prisirišimą, pastangas Baltijos jūrai. Jūros dienos programa vyksta prie vandens ir vandenyje. Ją gali sudaryti regatos, plaukimo lenktynės, laivų paradai, laivų karnavalai, vandens žaidimai, kitoks vandens sportas. Iškilmės, įžodžiai ant liepto ar laivo denio bei svečių paplukdinimas laiveliais ar laivais. Jūros dieną geriausia užbaigti specialiu laužu ant vandens ar prie vandens, su atitinkama programa ir raketomis. Jūros diena tinka ir gelmėse žuvusių pagerbimui. Daugelį metų skautija šią dieną minėdavo Nemuno regata Kaunas- Rusnė.

Lietuvos partizanų diena –  Šių pilkųjų didvyrių prisiminimas yra mums be galo brangus, nes jie žuvo, kovodami už laisvo žmogaus principus, už mūsų tautos ir Lietuvos valstybės laisvę. Žuvusių tarpe daug yra buvusių skautų, skaučių. Jie žuvo griežtai laikydamiesi savo duotų įžodžių, nesitraukdami iš kovos lauko. Partizanų pagerbimui skiriama viena diena stovykloje, ją praleidžiant rimtai ir susimąsčius. Šios dienos programa gali susidėti iš pamaidų, vyresniųjų ar kviestų asmenų pasakojimų apie pąrtizanus, jiems paminklų statymo, specialių dainų ir gedulingų apeigų atlikimo. Tam yra skiriamas ir vakarinis laužas su atitinkama programa.

Įžodžių davimas – Jaunesnių jūrų skautų ir jūrų jaunių įžodis duodamas gamtoje, prie vandens ar salėje saulei tekant: Jūrų skautų-čių įžodis duodamas prie vandens arba ypatingai iškilmingomis progomis (Klaipėdos diena) salėje. Jūrų budžių ir gintarių įžodis duodamas ant jachtos denio nakties metu su atitinkamomis tradicijomis. Visi įžodžiai duodami prieš jūrų skautų-čių vėliavą ar didįjį vimpilą arba prieš Lietuvos trispalvę vėliavą. Prieš užrišant jūrų skautų kaklaraištį, jo galai sušlapinami vandenyje. Kakaraištis rišamas tikruoju mazgu. Taip pat rišami gerojo darbelio bei Tėvynės meilės mazgeliai. Jei įžodis duodamas salėje, kaklaraiščiams sušlapinti vanduo atnešamas jūrų kriauklėje. Jūrų skautininkų-ių įžodis duodamas nakties metu ant jachtos denio su specialiomis ceremonijomis. Neturint plaukiojančių pastatų, jūrų budžių ar jūrų skautininkų įžodis duodamas ant uosto krantinės ar uosto molo.                                                                                                           Ryte patekanti saulė dovanoja mums naują, iššūkių pilną dieną. Įžodžio davimas saulei tekant simbolizuoja mums, kad prasidėjo naujas skauto etapas.

izodzio davimas

Vandens kelionės – Nuo lietuvių jūrų skautų įsikūrimo Klaipėdoje jūrinės kelionės virto jūrų skautų tradicija, jas atliekant ir vidaus vandenyse (upėse ir ežeruose). Ši tradicija išgarsino jūrų skautų vardą, atnešė didelį visuomenės prielankumą jūrų skautų veiklai ir įprasmino mūsų veiklą, reprezentuojant Lietuvos valstybę bei tautiškumą. Ši tradicija tęsiama ir skautaujant mums įvairiuose kraštuose, dalyvaujant burlaivių: baidarių ar kanojų regatose, garsinant lietuvių jūrų skautų ir Lietuvos vardą. Kad tokiais atvejais galėtume tinkamai pasirodyti, reikalinga sezono metu padaryti kuo daugiau vandens kelionių, buriuojant ar irkluojant. Kadangi visos vandens kelionės turi būti saugios ir malonios, reikalinga joms turėti tinkamas priemones, tinkamą aprangą, tinkamą planavimą ir, svarbiausia, tinkamas saugumo – gelbėjimosi priemones. Varžybose su kitataučiais reikia stengtis pasiekti laimėjimo ir jį panaudoti Lietuvos bei lietuvių tautos garsinimui.

Skautiškas laužas – tradicinis skautų renginys, susibūrimas prie tikro arba simbolinio laužo, kurio metu vyksta programa sudaryta iš dainų, šūkių, pasirodymų, nejudrių žaidimų. Laužai gali vykti lauke ir patalpose, gali būti skirstomi į stovyklos atidarymo, uždarymo ir kitokius laužus. Vakaro laužas dažniausiai vyksta dienos programos pabaigoje, nusiraminimui prieš miegą.

Plačiau apie laužavedybą galite skaityti šio straipsnio pabaigoje.

Skautorama – skautiškas renginys, kurio metu įrengiamas tam tikras skaičius stotelių su skirtinga mokomąja veikla, žaidimais, pokštais ar kitokia veikla, priklausančia nuo skautoramos pobūdžio. Nedidelės dalyvaujančių vaikų grupės užtrunka vienodą laiko intervalą (pvz. 10-15 min.) kiekvienoje stotelėje eidamos ratu. Skautorama baigiasi kiekvienai grupelei apėjus visus punktus.

Skautiškų minėjimų ir švenčių ruošimas:

Skautai įvairiomis progomis ruošia minėjimus. Jų yra kelių rūšių:

a) Vieši minėjimai – ruošiami skautų, bet juose dalyvauja ir skautų tėvai bei pažįstami.

b) Ypatingi skautų minėjimai – juose dalyvauja tik skautai, nes svečiams nėra specialios ar jiems įdomios programos.

c) Proginį ar trumpą minėjimą skautai gali atlikti paprastoje sueigoje užsiėmimo metu ar iškyloje.

Kiekvienas skautų ruošiamas minėjimas paprastai turi šias sudedamąsias dalis:

I. Prisiminimas – minėtino dalyko papasakojimas, išaiškinimas.

II. Pagerbimas – įvertinimas, pagrindinės minties išreiškimas.

III. Pritaikymas ateičiai – išvados minėjimo dalyviams.

Užsiėmime minėjimas gali būti labai trumpas, keliais sakiniais išreiškiama, kas minima. Po to pritaikoma skautui, kad jis suprastų ir žinotų, ką tai reiškia jam. Ir gale pasiūloma, kaip tai gali būti pritaikoma ateičiai. Minėjimas gali būti atliktas įvairiai: pašnekesiais, žaidimais, dainomis, parodėlėmis, deklamacijomis, skaitymais, maldomis, demonstracijomis. Minėjimus ir iškilmingas sueigas gali pravesti vieneto vadovas ar specialiai tai progai pasiruošęs skautas. Jei minėjimas ilgesnis jo vedėjai gali keistis, nes keitimasis suteikia galimybę daugeliui prisidėti prie programos ir ją papildyti. Minėjimo vedėjas turi mokėti

• sudominti dalyvius,

• išjudinti ir įtraukti dalyvaujančius,

• suderinti visą programą, atskiras jos dalis sujungti į visumą,

• sklandžiai pravesti programą

• prasmingai užbaigti.

Minėjimo programoje gali būti ir kitų skautiškų dalykų, tam tikrų apeigų: rikiuotė, vėliavų ceremonialai, informacija skautams ir svečiams.

Trukmė – minėjimas su svečiais gali trukti 60-90 min., iškilmingas minėjimas tik skautams ir artimiesiems, jų bičiuliams 60-75 min., o minėjimas sueigose kur kas trumpesnis 5-15 minučių.

Vieta – paprastai didesni minėjimai vyksta patalpose, ypač jei dalyvauja svečių. Jei dalyvauja tik skautai, minėjimą lengva pravesti ir lauke, kai oras geras ir aplinka tinkama.

Keletas minčių minėjimams

Šv. Jurgis – balandžio 23 d. skautų globėjas. Minėjimo metu galima pavaizduoti slibino nugalėjimą, suruošti Šv. Jurgio paveikslų parodėlę, surasti specialią šio šventojo maldelę, papasakoti, kaip šį šventąjį gerbia lietuviai.

Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis. Kiekvienas pagerbia savo motiną ir senelę ar kitą sau artimą kaip motiną moterį apsilankymu, gėlėmis, kokia nors malonia smulkmena. Organizuotai galima visas motinas pagerbti gėlėmis, tinkama programėle, deklamacijomis, vaišėmis. Skautai galėtų atkreipti dėmesį į tautai nusipelniusias motinas (partizanų, savanorių ir kt.).

Lietuvių skautų organizacijos sukaktis – supažindinti su Lietuvių skautybės istorija, pagerbti jos įkūrėją Petrą Jurgėlą, surengti skautišką parodą, padainuoti skautiškų dainų.

Lietuvos kariuomenės šventė – lapkričio 23 d. papasakoti šiek tiek istorijos prisiminti didingiausias lietuvių kovas, pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę, paminėti partizanus. Galima suruošti vaizdų ar fotografijų parodėlę, į minėjimą pakviesti savanorių, buvusių karių arba šaulių, kad ką nors papasakotų.

Lietuvos nepriklausomybės šventė – vasario 16 d. nors skautai bendrai jungiasi į viešus minėjimus, atskiri vienetai gali suruošti savo minėjimą: papasakoti, kaip Lietuva atgavo savo laisvę, ką reiškia laisvas gyvenimas savoje valstybėje, surengti parodėlę iš to laikmečio vaizdų ar fotografijų, pašto ženklų, pinigų atvaizdų ir pan.

 

Laužo pravedimas

• Laužo programa ruošiama iš anksto, tiksliai planuojant laiką minutėmis (pvz.: kiek kokia daina užima laiko, kas atlieka, dainų seka).

• Laužui medžiaga – malkos ruošiamos taip pat iš anksto, skiriant už tai atsakingus žmones. Kambaryje tai pat galima organizuoti laužo imitaciją: atsineškite malkų ir padarykite dekoratyvinį „lauželį“, taip pat galima uždegti daug žvakių aplink kurias ir susėsite..aišku tai organizuojant kambaryje turėkite omenyje, kad labai judriems žaidimams gali neužtekti vietos.

• Turėtų būti paskirtas vienas pastovus laužavedys, kuris „Laužo“ x programos daliai gali skirti kitą laužavedį. Programą gali dalintis keli laužavedžiai, pvz.: vienas atsakingas už dainas, kitas už šūkius, žaidimus, tačiau bendro vakaro programos viziją turėtų numatyti vienas asmuo.

• Laužo krovimo būdas priklauso nuo progos (pvz.: atidarymo ar uždarymo proga galima krauti „Šulinį“, tačiau reiktų vengti pionieriško laužo ( kai pagaliai sustatomi stačiai r suremiami tik viršūnėmis), kadangi jis yra labai nepatvarus ir kelia pavojų vaikų saugumui.

• Reikia numatyti susodinimo vietas t.y. gali būti ant šlaito, tai visi gerai galės matyti vedančiuosius ir programą. Reiktų apsodinti 3 laužo puses, o vieną palikti kaip sceną, nes vedantiesiems tai gali labai trukdyti.

• „ Laužo“ programa taip pat sudaroma pagal progą, šventę ir pan. Labai didelėse stovyklose bendra „Laužo“ programa praktikuojama tik stovyklų uždarymo ir atidarymo metu, kitais atvejais daromos atskiros kraštų ar vienetų programos. „Laužo“ programos nereikėtų daryti kiekvieną vakarą.

• Didelė dalis dainų parenkamos tik tos, kurias žino dauguma. Galima bandyti išdalyti dainos žodžius, tačiau visada išlieka tikimybė, kad neįskaitys žodžių, pames, visiems neužteks, ar skaitant nežinomą tekstą, nesugebės jo išdainuoti neatsiliekant nuo takto. Tad būtų patartina rinkti dainas, kurių žodžiai dažnai kartojasi ir mokytis vietoje, ar mokytis stovyklos metu. Visiškai nežinomą dainą gali dainuoti tik tada, kai laužavedys labai gerai ją moka, kai daina tinka į programos nuotaiką, kai laužavedžio balsas yra pakankamai stiprus, kad visi jį galėtų girdėti. Tačiau ir šiuo atveju turėtų būti ne daugiau 2 dainų.

• Laužo programa susideda iš 3 dalių: pradžia, vidurys, pabaiga. Pradžia turi būti gyva ir uždeganti, įtraukianti visus į bendrą laužo programą pvz.: daina apie lauželį. Vidurys: tai dainos, šokiai, žaidimai, vaidinimai, šūkiai. Paprastai tai yra linksma ir gyva, nebent tai būtų laužas Sausio 13-osios dienos proga ir pan. Pabaiga visada yra ramesnė ir liūdnesnė, tikslu vaikus nuraminti ir paruošti nakties poilsiui.

• Laužo programa paprastai gali būti pradedama apie 20.00-21.00 val., o baigiama apie 22.00-23.00. Po laužo programos einama miegoti.

• Skautiški laužai paprastai pasižymi skautiškomis, ar liaudiškomis dainomis (o ne pop dainų rinkiniu), ir tuo kad dainos būna orientuotos į platesnę publiką: t.y. vienos dainos vyresniems, o kitos jaunesniems, nes negalima ignoruoti skirtingo amžiaus dalyvių.

• Laužai gali būti teminiai pvz.: Joninių, liaudiški, kalėdiniai patriotiški ir pan. Patriotiško laužo programą sudaro lietuvių liaudies dainos, kurios apdainuojama mirusius, Lietuvos grožį, ilgesį, jos susijusios su istorija.

• Siūloma programos kompozicija: 3-4 dainos, vaidinimas, žaidimas, 2 dainos ir t.t. Po kiekvienos dainos, vaidinimo seka šūkiai (bet ne plojimai).

• šiaip susipažinti ir smagiai leisti laiką virtualioje erdvėje