Č. Kudabos laivas dalinasi žygio įspūdžiais


Lapkričio 11-12 dienomis vyko įdomiausias bei smagiausias žygis, visų mūsų Kaišiadorių Jūrų skautų gyvenimuose, kurį organizavo vadovai Dainius ir Evelina.

Iš pradžių, ankstų šeštadienio rytą, susirinkę prie Kaišiadorių geležinkelio stoties pasidalinome į tris grupes, gavome žemėlapius ir pradėjome žygį. Žygis –  orientacinis ugdė mūsų komandinę dvasią bei orientavimosi sugebėjimus. Smagiausia buvo tai, kad žygyje visus vedė patys skautai. Komanda kitai komandai vis sugalvodavo naują punktą, į kurį atvykus gaudavome po vis naują komandinę užduotį.

Nors kelias buvo pilnas purvo ir balų, svarbiausia kad visiems buvo labai smagu! Juk balos Jūrų skautams nebaisu, o kaip tik labai smagu :) Ėjome ilgą kelią, dainuodami skautiškas dainas, kol viena iš grupelių turėjo surasti pačią geriausią vietą laužams kurti. Radę ją, turėjome bandyti užkurti laužą iš vieno degtuko, o vėliau iš kuo mažiau jų. Vienas degtukas sugadintas – 5 draugiški skautiški pritūpimai kitam gauti. Pavyko tik vienai komandai, tačiau vis vien daug ko pasimokėme, ir kitą kartą tikime, kad visiems iki vieno pavyks!

Papietavome- mmmm, skanioji barščių sriuba virta ant laužo, tikras skanumėlis. Gaminome savo obuolių pyragus, kuriuos ragavo vadovai Evelina ir Dainius. Kompetetinga komisija nusprendė, kad visi pyragai verti aukščiausių restonanų lygio ;)

Šiek tiek pailsėję tęsėme žygį iki Žaslių geležinkelio stoties. Gamtos požymių pagalba sprendėme, kur yra Šiaurė, o spėjimus tikrinome kompasu. Patiems akyliausiems pavyko. Dar viename punkte gaminome neštuvus – vieniems sekėsi geriau, kitų originalumas išties linksmino. O gaminome juos ne šiaip sau – karo metu vienas komandos draugas neteko kojos, o kitas regos – tačiau pagalbos punktas, kažkur toliau, tad teko gabenti draugus bendromis jėgomis. Ši patirtis buvo naudinga.

Bekeliaujant link Žaslių stoties vykdėme užduotį – pakelti draugą kuo aukščiau virš žemės. Kol galvojome strategijas staiga apniukęs dangus apdovanojo mus ledukais! Tačiau tai truko kelias minutes ir geras oras vėl sugrįžo pas mus. Beje, norime padėkoti jam, kad žadėtas lietus taip ir aplenkė mus, nes mums žygiuoti dėl to buvo tik smagiau!

Žygiuoti su daina, visiems buvo vienas malonumas. Atėję iki geležinkelio stoties, sužinojome, kuri komanda laimėjo. Kai žygis baigėsi, visi labai liūdėjo, nes tai buvo pats smagiausias žygis, kurį kada nors esame turėję, o už tai labai dėkojame vadovui Dainiui! 15km mums vieni juokai!

Išlydėję jaunesniuosius brolius ir seses Kaišiadoryse, mūsų vyresnieji tęsė stovyklą Kaune, vadovės namuose. Tai jau tradicija tampanti komandos formavimo, stiprinimo nakvynė. Pirmoji vyko Vilniuje, antroji Kaune, įdomu, kur vyks trečioji… ;) Šios nakvynės tema – lyderystė. Ieškojome skirtumų tarp lyderio ir vadovo, praktiškai išbandėme įvairias situacijas, kurios lavino mūsų gebėjimus aiškiai išdėstyti mintis ir kuo aiškiau pasakyti, ko norime, kad kiti suprastų. Taip pat atvirai kalbėjomės apie 3 geras, 3 blogas savo savybes ir diskutavome apie jas; galvojome, kokie norime atrodyti kitiems ir diskutavome kaip atrodome – išsikėlėme tikslus, ką turime pakeisti.

Išaušus sekmadieniui išvykome namo :)

Už straipsnį skautišką ačiū sakome sesei Ugnei Tatarūnaitei :)

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *